Svarbiausi faktai
| Rodiklis | Estija | Latvija |
|---|---|---|
| Nepaskirstytas ar reinvestuotas pelnas | 0 % | 0 % |
| Paskirstytas pelnas | 22 % bendros sumos (≈28,2 % grynosios) | 20 % bendros sumos (≈25 % grynosios) |
| Papildomas mokestis akcininkui | Nėra | Nėra |
| Mokestis prie šaltinio nerezidentams | 0 % | 0 % (20 % įtrauktoms į juodąjį sąrašą) |
| Pasirenkamas režimas nuo 2026 m. | — | 15 % pelno mokestis + 6 % GPM dividendams |
Kiek vertas atidėjimas
Šio režimo esmė — sudėtinis augimas. Įmonė, uždirbanti €100 000 per metus ir viską reinvestuojanti, kasmet investuoja visus €100 000; Lietuvos konkurentė su standartiniu 17 % tarifu — €83 000. Per reinvestavimo metus atotrūkis vis didėja — todėl struktūra tinka verslui, kuris auga iš nepaskirstyto pelno: produktų įmonėms, turto kaupimui, augimui iki pardavimo. Estija dar patraukli praktiškai: OÜ galima įsteigti ir valdyti vien internetu per e. rezidentūrą.[3][6]
Atidėjimas nėra tarifo nuolaida. Paskirstant Estija paima 22 %, Latvija — 20 %; palyginti su bendra 20,95 % mažos Lietuvos įmonės našta (7 % pelno mokestis + 15 % dividendai) skirtumas menkas, o palyginti su dvejų metų 0 % naujų įmonių lengvata Lietuvoje — gali būti net neigiamas. Visa vertė — laike: neapmokestintas augimas iki tų metų, kuriais nusprendžiama išsimokėti.[1][4][6]
Latvijos 2026 m. naujovė
Nuo 2026 m. Latvija fizinių asmenų valdomoms įmonėms leidžia pasirinkti alternatyvą: 15 % pelno mokestį nuo skirstytino pelno ir 6 % GPM, išskaičiuojamą nuo dividendo — iš viso apie 20 %, sumokamus anksčiau, bet pagal klasikinei sistemai artimesnę struktūrą. Numatytasis 0/20 režimas lieka.[4][5]
Kur slypi kliūtys
Viskas, kas iš įmonės iškeliauja ne kaip dividendas, apmokestinama kaip paskirstymas: išmokos natūra, dovanos, su veikla nesusijusios sąnaudos. Estijos įmonės mokamas vadovo atlygis apmokestinamas Estijoje, kad ir kur vadovas gyventų. Ir svarbiausia — Estijos ar Latvijos įmonę valdant iš kitos šalies, ji pagal faktinės valdymo vietos taisykles gali tapti tos šalies mokesčių rezidente, o tai panaikina visą režimą. E. rezidentūra — tai prisijungimas, ne mokestinė rezidencija.[1][2]
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pelnas Estijos įmonėje gali likti neapmokestintas amžinai?
Taip — nėra nei termino, nei tariamo paskirstymo įprastam nepaskirstytam pelnui. Mokestis atsiranda tik pelną paskirstant arba jam nutekant kaip išmokoms natūra ar su veikla nesusijusioms sąnaudoms.
Kur pigiau paskirstyti — Estijoje ar Lietuvoje?
Mažai įmonei — Lietuvoje: 7 % pelno mokestis ir 15 % dividendų mokestis iš viso sudaro 20,95 %, šiek tiek mažiau nei Estijos 22 %. Estija laimi dėl visko, kas pasilieka įmonėje; Lietuva — nežymiai dėl visko, kas išmokama.
Ar e. rezidentūra padaro mane ar mano įmonę Estijos mokesčių rezidentais?
Ne. Tai skaitmeninė tapatybė pasirašymui ir deklaravimui. Įmonė, kasdien valdoma iš kitos šalies, rizikuoja tapti tos šalies mokesčių rezidente, kad ir kas įrašyta registre.
Tarpvalstybinis rezultatas priklauso nuo mokestinės rezidavimo vietos, kontroliuojamųjų užsienio įmonių taisyklių ir realios veiklos — vien struktūros popieriuje nepakanka. Žr. atsakomybės apribojimą apačioje.
Šaltiniai
Numeruotos nuorodos, cituojamos visame straipsnyje. Įstatymų nuorodos veda į suvestines redakcijas oficialiame registre.