Kas yra išskaičiuojamasis mokestis? Kada jis taikomas ES
Prie šaltinio išskaičiuojamas mokestis tarpvalstybiniams mokėjimams, kokiems mokėjimų tipams jis taikomas, kaip sutartys ir ES direktyvos jį sumažina, bei abiejų šalių apskaitos įrašai.
Išskaičiuojamasis mokestis (withholding tax) – tai mokestis, kurį mokėtojas išskaičiuoja iš mokėjimo sumos ir perveda tiesiogiai mokesčių administratoriui, užuot gavėjas jį sumokėjęs vėliau. Gavėjas gauna neto sumą ir pažymą, patvirtinančią, kad likusi dalis buvo sumokėta valstybei.
Tai egzistuoja dėl praktinės priežasties: valstybė nori apmokestinti jos teritorijoje susidarančias pajamas, tačiau gavėjas yra užsienyje ir nepatenka į jos vykdymo užtikrinimo jurisdikciją. Įpareigojus vietinį mokėtoją išskaičiuoti mokestį, išsprendžiama surinkimo problema – pinigai niekada nepalieka jurisdikcijos neapmokestinti.
Kur jis taikomas
Išskaičiuojamasis mokestis paprastai taikomas pasyvioms tarpvalstybinėms pajamoms, o ne aktyvios prekybos pajamoms:
- Dividendams, išmokamiems užsienio akcininkams
- Palūkanoms už paskolas, mokamoms nerezidentams skolintojams
- Honorarams (royalties) – už licencijas, patentus, prekių ženklus, kartais programinę įrangą
- Tam tikriems paslaugų mokesčiams – valdymo, techninėms ir konsultacinėms paslaugoms kai kuriose šalyse
- Mokėjimams subjektams į juoduosius sąrašus įtrauktose jurisdikcijose (tikslinėse teritorijose), dažnai taikant padidintus baudžiamuosius tarifus
Įprastai prekybai jis retai taikomas: perkant prekes iš užsienio tiekėjo, prievolė išskaičiuoti mokestį neatsiranda. Tačiau parduodant programinės įrangos licencijas į kai kurias šalis – atsiranda. Skirtumas tarp paslaugos ir honoraro yra sritis, kurioje kyla daugiausia ginčų, ir tai tikrai sudėtinga – SaaS prenumerata vienos šalies požiūriu gali būti paslauga, o kitos – honoraras.
Vietinis išskaičiuojamasis mokestis taip pat egzistuoja, ir jis dažnai pamirštamas, nes taip nevadinamas: darbdavio išskaičiuojamas pajamų mokestis iš atlyginimų veikia lygiai tokiu pačiu mechanizmu, kaip ir išskaičiuojamasis mokestis iš dividendų, išmokamų nuolatiniams gyventojams.
Trys taisyklių lygiai
Faktiškai taikomas tarifas yra šios hierarchijos rezultatas:
1. Nacionalinė teisė. Kiekviena valstybė nustato savo vietinį tarifą – paprastai 10–20 % dividendams, palūkanoms ir honorarams bei didesnį tarifą juodajame sąraše esančioms jurisdikcijoms.
2. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Dvišalės sutartys (DAIS) dažnai gerokai sumažina vietinį tarifą, kartais net iki nulio. Sutarties lengvatos nėra taikomos automatiškai: joms paprastai reikia tinkamai datuotos gavėjo mokesčių rezidento pažymos (certificate of tax residence), o dažnai – ir formalaus prašymo. Nėra pažymos – taikomas vietinis tarifas. Būtent todėl ši pažyma yra pats svarbiausias dokumentas šioje srityje.
3. ES direktyvos. ES viduje dvi direktyvos gali visiškai panaikinti išskaičiuojamąjį mokestį tarp susijusių įmonių:
- Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyva panaikina išskaičiuojamąjį mokestį dividendams, kuriuos dukterinė įmonė išmoka reikalavimus atitinkančiai patronuojančiajai įmonei kitoje valstybėje narėje, jei tenkinami akcijų paketo dalies ir minimalaus išlaikymo laikotarpio reikalavimai.
- Palūkanų ir honorarų direktyva panaikina išskaičiuojamąjį mokestį palūkanų ir honorarų mokėjimams tarp susijusių įmonių skirtingose valstybėse narėse.
Abiem direktyvoms taikomos piktnaudžiavimo prevencijos sąlygos ir reikalaujama, kad gavėjas būtų tikrasis savininkas (beneficial owner) – mokėjimo nukreipimas per tarpinę įmonę („conduit company“), siekiant gauti geresnį tarifą, yra būtent tai, kam užkirsti kelią ir sukurta bendroji piktnaudžiavimo prevencijos taisyklė.
Verta atkreipti dėmesį į pačios Lietuvos situaciją: dauguma standartinių atvejų EEE valstybių ar sutartį sudariusių valstybių įmonėms išmokamiems dividendams, palūkanoms ar honorarams išskaičiuojamasis mokestis netaikomas, todėl mokėtojo pusėje tai yra gana paprasta jurisdikcija, tačiau Lietuvos įmonė, gaunanti užsienio pajamas, vis tiek susiduria su mokesčiu, kurį išskaičiuoja šaltinio valstybė.
Apskaitos įrašai
Lietuvos įmonė moka 10,000 € honorarą licencijos išdavėjui į šalį, su kuria sudarytoje sutartyje nustatytas 5% išskaičiuojamasis mokestis:
| Sąskaita (Account) | Debetas | Kreditas |
|---|---|---|
| 6209 Honorarų sąnaudos | 10,000 | |
| 4430 Skolos tiekėjams (neto, mokėtina tiekėjui) | 9,500 | |
| 4499 Mokėtinas išskaičiuojamasis mokestis | 500 |
Visa 10,000 € suma yra jūsų sąnaudos – išskaičiuojamasis mokestis nesumažina paslaugos savikainos. Jūs sumokate 9,500 € tiekėjui ir 500 € mokesčių administratoriui bei išduodate tiekėjui pažymą apie išskaičiuotą mokestį.
Gaunančiojoje pusėje vertė atkuriama arba prarandama kredite:
| Sąskaita (Account) | Debetas | Kreditas |
|---|---|---|
| 2710 Bankas | 9,500 | |
| 2435 Gautinas išskaičiuojamasis mokestis / užskaita | 500 | |
| 5001 Pajamos | 10,000 |
Pajamos yra bruto 10,000 € suma. Ar 500 € taps užskaita nuo jūsų pelno mokesčio, ar negrąžintinomis sąnaudomis, priklauso nuo jūsų šalies taisyklių ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties – o sutartyje nustatytą tarifą viršijantis išskaičiuotas mokestis paprastai nėra užskaitomas, jį galima tik susigrąžinti iš šaltinio valstybės taikant mokesčio grąžinimo procedūrą, kuri dažnai yra tokia lėta, kad įmonės tyliai nurašo šią sumą į nuostolius. Tai yra tikroji mokesčių rezidento pažymos neturėjimo kaina.
„Gross-up“ (mokesčių kompensavimo) sąlygos perkelia naštą: jei sutartyje nurodyta, kad gavėjas turi gauti 10,000 € neto, tai reiškia, kad jūs sumokate mokestį iš savo lėšų, todėl taikant 5% tarifą jūsų sąnaudos išauga iki 10,526 €. Prieš skaičiuodami mokesčius atidžiai perskaitykite sutartį.
Praktinis kontrolinis sąrašas
- Nustatykite mokėjimo tipą. Paslauga, honoraras, palūkanos ar dividendai – klasifikacija lemia viską.
- Patikrinkite šaltinio šalies taikomą vietinį tarifą.
- Patikrinkite, ar taikoma mokesčių sutartis, ir ar ES direktyva jo nepanaikina.
- Prieš mokėdami, gaukite mokesčių rezidento pažymą. Atgaline data teikiami prašymai virsta mokesčio grąžinimo procedūromis, o jos trunka ne vienerius metus.
- Išskaičiuokite, perveskite ir deklaruokite pagal šaltinio šalies tvarkaraštį.
- Išduokite pažymą gavėjui – be jos jis negalės pasinaudoti mokesčio užskaita.
Būsena Nordlet sistemoje
Išskaičiuojamasis mokestis nėra realizuotas. Nėra išskaičiuojamojo mokesčio skaičiavimo, mokesčių sutarčių tarifų lentelių, mokesčių rezidento pažymų sekimo ir išskaičiuojamojo mokesčio ataskaitų teikimo. Vienintelis su tuo susijęs funkcionalumas yra Lietuvos darbo užmokesčio išskaitymai – gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos, išskaičiuojamos iš atlyginimų, kartu su GPM313 ir SAM deklaracijomis. Tai lygiai toks pats mechanizmas vietinių darbo santykių kontekste, tačiau jis netaikomas tarpvalstybiniams mokėjimams tiekėjams.
Praktikoje tai reiškia, kad mokėjimas su išskaičiuotu mokesčiu registruojamas rankiniu būdu: užregistruokite bruto sąnaudas, padalykite mokėtiną sumą į neto dalį tiekėjui ir mokesčių administratoriui tenkančią dalį naudodami bendrojo žurnalo įrašus, o pažymas sekite ne sistemoje. Tiekėjo sąskaita faktūra užregistruojama jos bruto verte, o apmokant padengiama mažesnė nei visa likučio suma – todėl šiam skirtumui padengti reikia tikslinio įrašo, užuot palikus tai kaip nepaaiškintą dalinį mokėjimą.
D.U.K.
Kas yra išskaičiuojamasis mokestis?
Mokestis, kurį mokėtojas išskaičiuoja iš mokėjimo sumos ir perveda tiesiogiai mokesčių administratoriui, todėl gavėjas gauna neto sumą ir pažymą. Tai mokesčių surinkimo mechanizmas, skirtas pajamoms apmokestinti, kai gavėjas yra už apmokestinančios šalies pasiekiamumo ribų.
Ar išskaičiuojamasis mokestis taikomas įprastoms tiekėjų sąskaitoms faktūroms?
Paprastai ne. Jis taikomas pasyvioms pajamoms – dividendams, palūkanoms, honorarams – ir kai kuriose šalyse atitinkamiems mokesčiams už paslaugas. Perkant prekes iš užsienio tiekėjo jis paprastai neatsiranda, tačiau suteikiant programinės įrangos licenciją – gali atsirasti.
Kaip mokesčių sutartys sumažina išskaičiuojamąjį mokestį?
Dvišalės sutartys nustato maksimalius tarifus, kurie yra mažesni nei pagal vietos įstatymus, o kartais lygūs nuliui. Sumažinimas nėra automatinis: gavėjas paprastai turi pateikti mokesčių rezidento pažymą, o be jos mokėtojas privalo taikyti visą vietinį tarifą.
Ar išskaičiuojamasis mokestis yra tas pats, kas PVM?
Ne. PVM yra vartojimo mokestis, priskaičiuojamas prie kainos ir įmonių paprastai atskaitomas (susigrąžinamas). Išskaičiuojamasis mokestis yra pajamų mokestis, išskaičiuojamas iš mokėjimo sumos ir sumažinantis gavėjo gaunamą sumą, ir jis yra užskaitomas nuo jo pelno mokesčio, o ne susigrąžinamas kaip PVM.
Ar išskaičiuojamąjį mokestį galima susigrąžinti?
Sutartyje numatyto tarifo dalis paprastai užskaitoma nuo gavėjo pelno mokesčio jo rezidavimo valstybėje. Suma, išskaičiuota viršijant sutartyje numatytą tarifą, paprastai neužskaitoma ir turi būti susigrąžinama iš šaltinio šalies vykdant mokesčio grąžinimo procedūrą. Būtent todėl yra kur kas svarbiau pritaikyti teisingą tarifą prieš mokant, nei bandyti tai ištaisyti vėliau.