Kas yra nepaskirstytasis pelnas?

Nepaskirstytasis pelnas yra sukauptas įmonės pelnas, kuris buvo paliktas įmonėje, o ne paskirstytas — tai visų metų rezultatas nuo įmonės įsteigimo, atėmus visus kada nors išmokėtus dividendus. Balanse jis parodomas nuosavo kapitalo dalyje ir yra vienintelė eilutė, jungianti vienus finansinius metus su kitais.

Tai taip pat yra pati klaidingiausiai suprantama apskaitos eilutė dėl vienos priežasties: nepaskirstytasis pelnas nėra pinigai. Įmonė gali turėti 14,800 € nepaskirstytojo pelno ir 6,200 € banko sąskaitoje, ir tai nekelia jokio prieštaravimo.

Likučio perkėlimas

Nepaskirstytojo pelno likutis keičiasi pagal vieną formulę, taikomą kartą per metus:

Opening retained earnings
  + net profit for the year (or − net loss)
  − dividends declared
  ± transfers to and from reserves
= Closing retained earnings

Šiuose straipsniuose kaip pavyzdys naudojamai įmonei, kurios pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo parodytas 9,400 € grynasis pelnas:

	Suma
Nepaskirstytasis pelnas sausio 1 d.	8,400
Grynasis ataskaitinių metų pelnas	+9,400
Paskelbti dividendai	−3,000
Nepaskirstytasis pelnas gruodžio 31 d.	14,800

Ši 14,800 € suma yra tikslus balanse rodomas skaičius. Bet koks nepaskirstytojo pelno pokytis, atsiradęs ne dėl pelno, nuostolio, dividendų ar pervedimų į rezervus, yra klaida, kurią verta atidžiai išsiaiškinti — tai eilutė, kuri niekada neturėtų keistis dėl priežasties, kurios niekas negali paaiškinti.

Kaip pelnas ten patenka: uždaromieji įrašai

Per metus pajamos ir sąnaudos kaupiamos atskirose sąskaitose (Lietuvos pavyzdinio sąskaitų plano 5 ir 6 klasėse). Tai yra laikotarpio sąskaitos — jos matuoja metų rezultatus, o ne būklę, todėl jų likučiai negali būti paprasčiausiai perkeliami į kitus metus.

Metų pabaigoje uždaromieji įrašai jas nunulina, o grynąjį skirtumą perkelia į nuosavą kapitalą. Pagal Lietuvos pavyzdinį sąskaitų planą rezultatas pirmiausia patenka į 3420 sąskaitą (ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)), o po akcininkų sprendimo dėl pelno paskirstymo jis perkeliamas į 3410 sąskaitą (ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas), tuo pat metu atskiriant dividendus ir privalomąjį rezervą.

Supaprastintas 9,400 € pelno uždarymas atrodytų taip:

Sąskaita	Debetas	Kreditas
5001 Paslaugų pajamos	180,000
6000 Parduotų prekių ir paslaugų savikaina		104,000
6100 Pardavimo sąnaudos		21,000
6209 Administracinės sąnaudos		43,800
(kitos pajamų ir sąnaudų sąskaitos, užskaičius)	2,600	4,400
3420 Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)		9,400

Po to visų 5 ir 6 klasių sąskaitų likučiai tampa lygūs nuliui ir nauji metai prasideda „švariai“, o balansinių sąskaitų likučiai perkeliami nepakeisti. Tai yra techninė priežastis, kodėl pelno (nuostolių) ataskaita niekada neturi „pradinio likučio“, o balansas jį visada turi.

Kodėl nepaskirstytasis pelnas nėra pinigai

Tai verta pasakyti atvirai, nes kasmet tai įmonėms kainuoja realius pinigus.

Nepaskirstytasis pelnas yra dešinėje apskaitos lygybės pusėje — tai yra reikalavimo teisė, o ne pats išteklius. Jų atspindimas pelnas buvo uždirbtas, tačiau atitinkamas turtas dabar gali būti bet kas: įranga, atsargos, neapmokėta pirkėjo sąskaita faktūra arba pinigai. Mūsų pavyzdinės įmonės 14,800 € nepaskirstytojo pelno yra investuota į įrenginius ir atsargas; tik 6,200 € iš viso balanso yra realūs pinigai.

Praktinės pasekmės:

• Įmonė gali turėti didelį nepaskirstytąjį pelną ir negalėti išmokėti dividendų, nes neturi grynųjų pinigų. Paskirstytinasis pelnas yra teisinis kriterijus; likvidumas yra atskiras kriterijus, ir abu jie turi būti tenkinami.
• Įmonė gali turėti neigiamą nepaskirstytąjį pelną ir daug pinigų — pavyzdžiui, nuostolingas startuolis, išsilaikantis iš investuoto kapitalo.
• „Mes uždirbome pelno, kur jis dingo?“ — į šį klausimą atsako pinigų srautų ataskaita, o ne nuosavo kapitalo dalis.

Rezervai ir teisiniai apribojimai

Europos Sąjungoje nepaskirstytasis pelnas nėra laisvai paskirstomas. Jį riboja nacionalinė bendrovių teisė, ir šie ribojimai yra griežti:

• Privalomasis rezervas. Lietuvos įmonės kasmet turi pervesti bent 5 % paskirstytinojo pelno į privalomąjį rezervą (3310 sąskaita), kol jis pasieks 10 % įstatinio kapitalo dydžio. Šis pervedimas sumažina nepaskirstytąjį pelną, bet nesumažina nuosavo kapitalo — dalis jo tiesiog tampa nepaskirstytina.
• Pirmiausia nuostoliai. Prieš paskirstant bet kokį pelną, privaloma padengti sukauptus nuostolius.
• Neigiamo nuosavo kapitalo pasekmės. Pagal Lietuvos įstatymus, jei nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo, akcininkai privalo jį atkurti arba sumažinti įstatinį kapitalą — tai mokumo taisyklė, kurią būtina stebėti kiekvienų metų pabaigoje. Antroji bendrovių teisės direktyva nustato panašias kapitalo palaikymo taisykles visoje ES.
• Tarpiniai dividendai turi savo sąlygas, paprastai reikalaujančias parengti tarpines finansines ataskaitas, rodančias pakankamą paskirstytinąjį pelną.

Trumpai tariant: nepaskirstytasis pelnas yra maksimali galima paskirstyti suma (riba), o ne turimi pinigai. Realiai išmokėti galima tik nepaskirstytąjį pelną atėmus nepaskirstytinus rezervus, ir tik tuo atveju, jei tam pakanka pinigų.

Iš kur atsiranda šis skaičius

Nepaskirstytasis pelnas yra išvedamas dydis, jis niekada nėra tiesiog įvedamas. Nordlet sistemoje POST /v1/reports/financial-statements grąžina nuosavo kapitalo dalį, suskirstytą į kapitalą, rezervus, nepaskirstytąjį pelną ir ataskaitinio laikotarpio rezultatą — nepaskirstytasis pelnas yra 34 sąskaitų plano grupės likutis, o laikotarpio rezultatas yra apskaičiuojamas iš laikotarpio pajamų ir sąnaudų judėjimo, o ne saugomas kaip statinė reikšmė.

Verta žinoti dvi to pasekmes. Kadangi rezultatas yra apskaičiuojamas, balansas yra teisingas ir metų viduryje, net neįregistravus jokių uždaromųjų įrašų: pelno (nuostolių) sąskaitose vis dar saugomas metų pokytis, o ataskaitoje jis parodomas kaip ataskaitinio laikotarpio rezultatas nuosavo kapitalo sudėtyje. Taip pat, kadangi didžioji knyga pildoma tik pridedant įrašus (angl. append-only), taikant laikotarpių uždarymą, perkėlimą įforminantys uždaromieji įrašai yra įprasti žurnalo įrašai su pilna audito seka — ankstesnių metų pelno paskirstymo negalima nepastebimai perrašyti.

D.U.K.

Ar nepaskirstytasis pelnas yra turtas?

Ne. Tai yra nuosavo kapitalo dalis — teisė į turtą, esanti priešingoje balanso pusėje. Turtas, į kurį investuojamas nepaskirstytasis pelnas, gali būti įranga, atsargos arba gautinos sumos; laikyti nepaskirstytąjį pelną turimais pinigais yra klasikinė klaida.

Koks skirtumas tarp nepaskirstytojo pelno ir grynojo pelno?

Grynasis pelnas yra vieno ataskaitinio laikotarpio rezultatas; nepaskirstytasis pelnas yra sukaupta visų laikotarpių rezultatų suma nuo įmonės įkūrimo pradžios, atėmus visus paskirstymus (išmokas). Šių metų pelnas tampa kitų metų pradinio nepaskirstytojo pelno likučio dalimi.

Ar nepaskirstytasis pelnas gali būti neigiamas?

Taip — kai sukaupti nuostoliai viršija sukauptą pelną, tai dažnai rodoma kaip sukauptas nepaskirstytasis nuostolis (deficitas). Tai normalus reiškinys jaunoms, iš įstatinio kapitalo finansuojamoms įmonėms, tačiau tai tampa teisiniu signalu, kai dėl to bendras nuosavas kapitalas nukrenta žemiau nacionalinėje bendrovių teisėje nustatytų ribų.

Ar dividendai sumažina nepaskirstytąjį pelną, ar grynąjį pelną?

Nepaskirstytąjį pelną. Dividendai yra jau uždirbto pelno paskirstymas, o ne jo uždirbimo sąnaudos, todėl jie niekada neatsispindi pelno (nuostolių) ataskaitoje ir negali sumažinti apmokestinamojo pelno.

Kodėl apskaitoje rodomas ir „ataskaitinių metų rezultatas“, ir „nepaskirstytasis pelnas“?

Todėl, kad abu šie dydžiai turi skirtingą teisinį statusą tol, kol akcininkai nepriima sprendimo. Ataskaitinių metų rezultatas laikomas jam skirtoje sąskaitoje (3420 pagal Lietuvos pavyzdinį sąskaitų planą) tol, kol priėmus sprendimą dėl pelno paskirstymo jis perkeliamas į rezervus, dividendus ir ankstesnių metų nepaskirstytąjį pelną (3410).